Jei renovacija yra vadinama stipriuoju „arkliuku“, bene silpniausiai išnaudojamas nuotekų dumblo potencialas – dumblo turime daug, tačiau nėra, kur jo deginti. Ministras taip pat pasisakė, ką mano apie skalūnų paiešką.
Tikisi, kad arkliukas nepavirs Trojos arkliu
Kalbėdamas apie renovaciją, K. Trečiokas pabrėžė, kad šiuo metu problema yra jau ne įtikinti gyventojus, kad reikia renovuoti senus daugiabučius, bet užtikrinti, kad procesas neužsitęstų labai ilgai ir nebūtų kompromituojamas.
„Mūsų „arkliukas“ (renovacija - red. past.), tikiuosi, niekada nepavirs Trojos arkliu. Lūžis įvyko 2013 metais ir dideliu tempu vystosi toliau. Manome, kad per šiuos metus renovuojamų namų skaičius pasieks 1000”, - sakė aplinkos ministras.
Šiuo metu, anot konferencijos pranešėjo, baigiamas parengti naujas modelis, kuriame nauja tai, kad į renovacijos procesą bus įjungti visuomeninės paskirties pastatai, o valstybės pastatų renovacija taps Energetikos ministerijos rūpesčiu.
„Planuojame, kad renovacija toliau vystytųsi kvartalais – esame pradėję pilotinius projektus“, - patikslino K. Trečiokas.
Nepritaria, kad atliekos būtų deginamos nerūšiuojant
Ministras savo pranešimo metu taip pat apžvelgė atliekų sektoriaus veiklos kryptis 2015-aisiais metais. Pabrėžta, kad Lietuva laikosi bendros europinės pozicijos, kad visų pirmiausia būtina siekti, kad atliekų susidarytų kaip įmanoma mažiau, o joms susidarius, jos būtų panaudojamos antriniam perdirbimui. Ir tik negalimas perdirbti atliekas būtų galima deginti.
„Svarbu ne atliekų deginimo būdas ir technologijos, o mąstymo pakeitimas. Į atliekas reikia žiūrėti ne kaip šiukšles, o kaip antrinę žaliavą. Didelė dalis jų tikrai yra panaudojama“, - pabrėžė K. Trečiokas.
Jis priminė, kad šiuo metu visos Lietuvos mastu yra pradėtos 8 atliekų rūšiavimo ir deginimo gamyklų statybos. Yra daroma prielaida, kad iki 2020 m. energinę vertę turinčių komunalinių atliekų potencialas sudarys 360-530 tūkst. tonų.
„Atliekas tvarkant pirmiausia turėtų būti skiriamas dėmesys ne deginimui, o kitokiam panaudojimui. Yra svarstoma, kad tiek Kaune, tiek Vilniuje būtų galima turėti gamyklą, kur galima būtų deginti viską, nerūšiuotas atliekas, tačiau mes tam vargu ar pritarsime“, - sakė K. Trečiokas.
Didelis galvos skausmas – dumblas
Bene daugiausiai sprendimų reikalauja trečioji apžvelgta ministro aplinkos sritis – nuotekų dumblo panaudojimas. Kasmet susidaro apie 50 tūkst. tonų nuotekų dumblo, kuris gali būti deginamas, jo koloringumas prilygsta beveik rudajai angliai. Bėda ta, kad neturime įrenginių, kur jį deginti – todėl dabar naujai statomose gamyklose turi būti numatoma tokia galimybė.
„Galima dumblą naudoti kompostavimui, techninių kultūrų tręšimui ir auginimui, bet, manau, kad tai pirmiausia yra energijos šaltinis“, - sakė K. Trečiokas.
Jis apgailestavo, kad ankstesni ministerijos vadovai neskyrė pakankamai dėmesio šiai sričiai ir dabar tai iš tiesų yra didelis galvos skausmas.
„Didelė dalis dumblo yra sukaupta aikštelėse ir laukia sprendimo. Mes tų sprendimų ieškome, buvome paskelbę viešąjį pirkimą, tačiau kai dalyvauja ne vienas pareiškėjas, pateikta pretenzijų“, - kokia dabar yra situacija, trumpai pakomentavo ministras.
Išsakė nuomonę dėl skalūnų
Galiausiai K. Trečiokas skyrė šiek tiek dėmesio ir skalūnams bei išsakė savo nuomonę, ar verta juos žvalgyti ir išgauti.
„Išteklis nėra be galo didelis ir geidžiamas, bet labai įdomu žinoti, ką turime po kojomis. Mūsų norui sužinoti yra besipriešinančių. […] Mūsų programose yra įrašyta, kad norime turėti šitą industriją, verslą, o ne užsidaryti, bet aišku jeigu nieko nerasime, verslas numirs savaime. Manau, kad tai įmanoma daryti ir visiškai nepakenkiant aplinkai, tačiau ne visi taip mano, todėl reikės dar padirbėti šioje srityje“, - sakė aplinkos ministras, konferencijoje „Ekonomika“ skaitydamas pranešimą.
