Bendrovės „Lesto“ racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskela pataria pirmiausia rasti elektros „ėdrūnus“ savo namuose.
Beveik ketvirtadalis gyventojų teigia sunaudojantys nuo 100 iki 150 kilovatvalandžių elektros energijos, šiek tiek mažiau – 23 proc. - nuo 51 iki 100 kilovatvalandžių.
Tai galima padaryti naudojantis kai kurių bendrovių siūlomais elektros stebėsenos prietaisais, tačiau galima remtis ir bendromis tendencijomis arba tiesiog pasekti savo elektros skaitiklio rodmenis.
Paklausti apie elektros taupymo būdus, 42 proc. respondentų iš karto prisimena taupiąsias elektros lemputes, tačiau net trečdalis neprisimena jokio elektros taupymo būdo.
Elektros „rijūnai“
90 proc. gyventojų elektrą taupo išjungdami šviesą patalpoje, iš kurios išeina.
Šis įprotis – naudingas. Mat ištyrus gyvenamųjų butų ir namų elektros vartojimo duomenis nustatyta, jog net penktadalį visos būstui reikalingos elektros energijos per mėnesį „suryja“ šaldytuvas, dar penktadalį – namų apšvietimas.
Trečiąją daugiausiai elektros sunaudojančių prietaisų vietą dalinasi kompiuterinė ir buitinė technika. Abiejų rūšių prietaisai sunaudoja po dešimtadalį visos namų ūkiui reikalingos elektros energijos.
Paskutinėje vietoje lieka indaplovės ir kiti smulkūs prietaisai.
„Vidutinio buto apšvietimas per mėnesį, vertinant dabartinėmis kainomis, su taupiomis lemputėmis kainuotų apie 5 litus, su netaupiomis kainuoja apie 18 litų. Vadinasi, kaina skiriasi daugiau nei tris kartus,“ - dėstė M. Vaskela.
Kuo Kelvinas gali prisidėti prie namų jaukumo?
Tačiau taupiosios elektros lemputės ne vieno keiksnojamos. Kai kurie netgi įsigudrino savo sandėliukuose prikaupti jau uždraustų 100 vatų lempučių atsargų.
Gyventojų teigimu, taupiosios lemputės per brangios, jų šviesa per ryški, kartais mirksi, dažnai perdega.
M. Vaskela mano, jog vis dar stinga įgūdžių išsirinkti tinkamas lemputes. Perkant jas reikėtų atidžiai perskaityti pakuotės informacinį lapelį.
„Šviesos spalva yra toks paprasčiausias taupiųjų lempučių parametras. Jis rodo, ar lemputė bus gelsvesnės, ar melsvesnės spalvos, ar tokios išvis „chirurginės“. Jei nurodytas skaičius tarp 2300 – 2700 Kelvinų – turėsime tokią malonią namų šviesą. Čia, konferencijų salėje, šviečia kokių 4000 K lempos, ir jos labiau primena ryškią dienos šviesą. Kai kuriuose prekybos centruose, kai vyksta išpardavimai, esu radęs 5500 K lempučių, kas reiškia, jog jos jau šviečia mėlyna, nebe balta spalva. Tokią nusipirkęs gyventojas tikrai piktinsis, jog sumokėjo pinigus ir jį apgavo. Jis turi teisę tokią lemputę grąžinti. Be to, jis taip pat turi teisę parduotuvėje paprašyti lemputę įsukti į kokį nors šviestuvą ir pažiūrėti, kaip ji šviečia. Nereikėtų bijoti to paprašyti – pats pabandžiau“, - teigė „Lesto“ racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas.
Apsvarstykite, ar dažnai junginėsite perkamą lemputę
M. Vaskela teigia, jog taupiosios lemputės nenaudoja daugiau elektros energijos, nei nurodyta ant jų pakuotės – tai dar vienas įsisenėjęs mitas .
„Daug kas sako, kad kai tik įjungi lemputę, ji naudoja daugiau energijos. Netiesa. Kol įšyla ji naudoja mažiau energijos. Jei tai – 21 vato lemputė, apie minutę ji naudos maždaug 19 vatų energijos, tada pasieks 21“, - kalbėjo „Lesto“ atstovas.
Jis pabrėžė, jog dar vienas svarbus parametras, rašomas ant lempučių pakuočių – ar jos skirtos dažnam junginėjimui. Tokios lemputės turėtų būti įsukamos į tokias patalpas, kaip tualetas, vonia bei virtuvė.
O junginėjimui mažiau pritaikytas lemputes galima susukti kambariuose, kur, jas įjungę, dažniausiai praleidžiame didžiąją dalį laiko.
Koks taupiųjų lempučių tipas – efektyviausias?
Į šį klausimą M. Vaskela neturi vienareikšmio atsakymo. LED lemputės – taupiausios, tačiau kyla rizika, jog jos greičiau perdegs. Šios lemputės taip pat gali būti neerzinančios, „šiltos“ spalvos, tačiau, eksperto teigimu, kartais būna „be proto brangios“.
„Savo namuose turiu susidėjęs LED lemputes, tačiau kol kas nejaučiu, kad atsipirktų. Gal ir neatsipirks. Man tiesiog buvo įdomu. Todėl gyventojams, nenorintiems eksperimentų, verčiau siūlyčiau rinktis paprastas kompaktines liuminescencines lempas. Kita vertus, kažkada, kai buvau nuomininkas, investavau maždaug 108 litus už 9 lempas ir tai netrukus atsipirko. Tada parodžiau savininkui elektros sąskaitas ir paprašiau, kad man apmokėtų tų lempučių įsigijimą“ - prisiminė „Lesto“ atstovas.
M. Vaskela teigė pastebėjęs didelį skirtumą tarp pigesnių ir brangesnių taupiųjų elektros lempučių. Pigesnės šios rūšies lemputės dažniau būna nekokybiškos, parduotuvėse jas rečiau nori pakeisti ar priimti atgal.
„Gamintojas vis tiek instruktuoja prekybos centrą, kaip jis nori, kad būtų elgiamasi su klientais. O aš iš gamintojo noriu, kad atnešus perdegusią lemputę man pasakytų: „Taip, atsiprašome, tai mūsų klaida, prašom, imkite naują“. To gali tikėtis iš didžiųjų, brangesnes lemputes gaminančių įmonių“, - kalbėjo M. Vaskela.
Teisingai ir atidžiai išsirinkus taupiąsias elektros lemputes, M. Vaskelos skaičiavimais, jos atsiperka greičiau nei per metus.
Kaip išmatuoti šaldytuvo suvartojamą energiją?
O ką daryti su „ėdrūnu“ šaldytuvu?
Jei turite noro eksperimentuoti, galite, pavyzdžiui, savaitgalį, išjungti namuose visus įmanomus prietaisus, išskyrus šaldytuvą vienai valandai ir pasižymėti, kiek elektros energijos buvo išnaudota per šį laiką.
Tokiu būdu sužinosite jo elektros energijos sąnaudas.
Nejau šaldytuvą vertėtų keisti tik dėl didelio elektros energijos vartojimo?
„Šaldytuvas naudoja daug elektros energijos. Mes manome, kad jis gali „suvalgyti“ iki 300 litų per metus. Jei sunaudoja daugiau – greičiausiai netgi apsimokės įsigyti naują šaldytuvą. Nes naujas šaldytuvas gali kainuoti apie 1000 litų. Jei jis per metus sunaudos elektros energijos už 100 litų (senasis išnaudodavo už 300 litų), jis jums atsipirks per penkerius metus, o tarnaus kokius 15 metų. Taip, tai – didelė investicija, tačiau visgi atsiperkanti“, - tikino racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas.
Kalbant apie kompiuterinę techniką, reikia pažymėti, jog nešiojamasis kompiuteris naudoja tarp 30 ir 60 vatų energijos. Stacionarus kompiuteris tarp 300 ir 400 vatų.
„Gausėjant tų išmaniųjų bei nešiojamų kompiuterių, jų naudojamos elektros kiekis mažėja“, - teigiamus pokyčius keičiantis kompiuterinei technikai pastebėjo M. Vaskela.
Nuo 2010-ųjų Lietuvoje visas elektros suvartojimas nuosekliai mažėja. Šiuo metu elektros suvartojimas praktiškai susilygino su Latvijos mastais, nors kaimynai visuomet sunaudodavo mažiau elektros energijos.
„Pelėdos“ taip pat gali sutaupyti
Skaičiuojant išlaidas mokesčiams už elektros energiją, gana svarbus aspektas - protingai pasirinktas mokėjimo planas.
Bendrovė „Lesto“ siūlo už elektros energiją mokėti dviem tarifais - dieniniu ir naktiniu. Kadangi naktinis tarifas galioja ir savaitgalio dienoms, toks planas gali padėti sutaupyti tuo atveju, jei savaitgaliais išnaudojate apie ketvirtadalį viso mėnesio elektros energijos sąnaudų.
Kaip tai sužinoti? M. Vaskela pataria užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenis penktadienį vakare ir tuomet - pirmadienį ryte. Padauginus iš 4 savaitgalių, šis skaičius turėtų sudaryti apie ketvirtadalį visų sąnaudų. Tuomet tikėtina, jog dar 5 proc. išnaudojate naktimis ir Jums pigiau būtų mokėti pasirinkus dieninį ir naktinį tarifą.
Faktai iš lietuvių elektros naudojimo įpročių tyrimo:
- Iš viso apklausti 1007 Lietuvos gyventojai
- Elektros sąskaitas dažniau apmoka moterys (72 proc.), nei vyrai (36 proc.)
- Taupiai naudoti elektros energiją savo būste labiau linkusios moterys (83 proc.) nei vyrai (76 proc.), taip pat vyresni nei 50 metų žmonės (91 proc.), pensininkai (93 proc.), bei respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (87 proc.)
- 2012-aisiais netaupiai naudojančių elektros energiją gyventojų buvo 14
proc. (palyginimui - 2010-aisiais - 37 proc.)
- Neefektyviausiai elektros energiją naudoja 18-34 metų gyventojai (iš jų 43 -44 proc. netaupo elektros energijos).
