Naujas mokslinis tyrimas atskleidė, kad fluoruotas vanduo neigiamai veikia vaikų intelekto vystymąsi. Fluoruotas vanduo naudojamas visame pasaulyje. Sodos flouridas pilamas į vandenį, nes prieš kelis dešimtmečius buvo įrodyta, kad tai sustiprina vaikų dantis, rašo trueactivist.com. Fluoruotas vanduo tiekiamas ir kai kuriuose Lietuvos regionuose.
Tyrimas buvo atliktas Indijoje, Madhya Pradesh valstijoje. Skirtingi valstijos regionai naudoja vandenį su skirtingu floro lygiu. Tyrimas buvo išspausdintas „Neurosciences in Rural Practice“ žurnale.
Mokslininkai palygino statistinius dvylikamečių vaikų intelektinius gabumus su floro lygiu vandenyje ir atrado, kad vaikai vartoję labiau fluoruotą vandenį intelekto testus įveikdavo pastebimai prasčiau nei kiti.
Vaikų intelektas buvo tirtas naudojant Standartines Reiveno progresyvumo matricas.
Vandenį, kuriame buvo nedaug fluoro (< 1,5 PPM, PPM = mg/l)), vartoję vaikai pasiekė geriausių rezultatų, tuo tarpu žemiausi vidurkiai buvo tarp vaikų kurie naudojo smarkiai fluoruotą vandenį (> 4,5 PPM). Tarp keturių grupių intelekto skirtimai pastebimai akivaizdūs.
Tai ne pirmasis įrodymas, kad floras neigiamai veikia vaikų smegenų vystymąsi. Mažiausiai 20 tokių tyrimų yra atlikę Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) mokslininkai, kurie patvirtino tą patį. Taip pat yra atlikti tyrimai, kurie paneigė didelę fluoruoto vandens įtaką vaikų dantų stiprinimui.
Šimtai milijonų vaikų pasaulyje geria fluoruotą vandenį. Lietuvoje jis naudojamas vakarinėje, šiaurės vakarinėje šalies dalyje.
Aplinkos ministerijos Vandenų departamento vedėjas Dalius Krinickas GRYNAS.lt patikino, kad Lietuvoje vanduo tyčia nėra fluoruojamas, tačiau natūraliai dideli jo kiekiai yra Klaipėdos regione. „Vanduo išgaunamas iš gelmių Klaipėdos regione yra natūraliai fluoruotas. Valymo įrenginiai valo tą vandenį ir gyventojams tiekimas higieninius ir sveikatos reikalavimus atitinkamas vanduo“, - teigė D. Krinickas.
Vandens kokybės rodikliai oficialiai yra skelbiami internete. Pavyzdžiui:
„Kretingos vandenys“ tiekiamo vandens fluoringumas svyruoja nuo 1,59 mg/l iki 5,03 mg/l;
„Klaipėdos vandenų“ I-oji vandenvietės tiekiamo vandens fluoringumas: 1,51 - 1,78 mg/l;
III-osios vandenvietės - nuo 0,11 iki 1,79 mg/l.
Iš 35-ių „Kelmės vandenims“ priklausančių vandenviečių 21-a tiekia gyventojams vandenį su padidėjusiu fluoro kiekiu. Kelmės mieste lygis svyruoja apie 1,8 - 2,1 mg/l.
Neringos, Palangos, Šilutės centralizuoto vandens tiekimo įmonių pateikti duomenys rodo mažus, iki 1,5 mg/l fluoringumo lygius.
Pagal 2003 m. priimtas higienos normas, tiekiamo vandens fluoringumas negali viršyti 1,5 mg/l lygį. „Sveikatos apsaugos ministerija išimties tvarka kai kurioms vakarų Lietuvos vandentiekio įmonėms suteikė pereinamąjį laikotarpį ir leido tiekti padidinto fluoringumo vandenį. Savivaldybės turėjo įsirengti naujus defluoravimo įrenginius ir išspręsti šią problemą“, - pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistė Jurgita Savickaitė.
Daugeliu atvejų geriamojo vandens kokybės gerinimo problemas iš esmės galima išspręsti tik modernizuojant vandentieką, įrengiant vandens gerinimo įrenginius.
Šiuo metu visoje šalyje vykdomi nauji vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai. Pirmasis darbų finansavimas baigsis 2013 m., o visi pradėti darbai bus įvykdyti iki 2015 m. Preliminariai skaičiuojama, kad tuomet 81 proc. Lietuvos gyventojų turės galimybę naudotis centralizuoto arba grupinio vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklais. Iki šių darbų pradžios tuo naudotis galėjo tik 68 proc. gyventojų. Dabar jau vyksta parengiamieji darbai ir nuo 2014 m. turėtų prasidėti naujas etapas, po kurio tikimasi pasiekti išsikeltą 95 proc. ribą.
„2011 m. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje iš 103-ių vandenviečių tiekiamame geriamajame vandenyje, fluoras viršijo nustatytą rodiklio vertę. Šiuo vandeniu naudojosi daugiau nei 78 tūkst. gyventojų (tai sudaro apie 2 proc. Lietuvos gyventojų). Leidimai tiekti vandenį su padidintu fluoro kiekiu suteiktos tik 9 vandenvietėms, iš jų, 3 vandenvietėms (Kelmės m., Kretingos r. Kūlupėnų, Žadeikių) išlygos 3 metų laikotarpiui suteiktos 2012 m. I pusmetį“, - situaciją komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Keniausytė.
Faktai
Vandentvarkos projekto Kretingos rajono savivaldybėje eiga
ES finansuojamas investicinis vandentvarkos projektas „Nemuno žemupio baseino I paketas“ Nr. CCI 2004 LT 16 C PE 004, kurio vertė yra virš 130,8 mln. litų ir kuriam paramos skyrė Europos Sąjungos Sanglaudos fondas 46,369 mln. (43,56 %), Lietuvos Respublikos vyriausybė 23,538 mln. (5,77 %), Kretingos rajono savivaldybė 2,452 mln. (5,29 %) ir galutinis paramos gavėjas - UAB „Kretingos vandenys" 0,178 mln. (0,38 %) įgyvendintas ir Kretingos savivaldybėje.
Kretingoje vykdomi projektai vadinasi: „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kretingoje. Taikos-Vytauto gatvių ir Šiaurinio kvartalų inžineriniai tinklai“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kretingoje. 2 dalis. Padvarių ir Klaipėdos-Šventosios g. kvartalo inžineriniai tinklai“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kretingoje, III dalis. Kretingsodžio kvartalas“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kretingoje, IV dalis. Geštautų kvartalo inžineriniai tinklai“, „Fluoro šalinimo įrenginių statyba Kretingos vandens ruošykloje“, “Nuotekų tinklų renovacija Kretingoje. V dalis“.
Projekto vertė siekia 46,369 mln. litų, Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 2008-2009 paklota 32,214 km vandentiekio ir 27,7 km buitinių nuotekų tinklų, pastatyta 11 požeminių buitinių nuotekų perpumpavimo siurblinių, taip pat pastatyti ir veikia fluoro šalinimo įrenginiai.
Gyventojams sudarytos visos galimybės jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų Geštautų, Šiauriniame kvartaluose, Taikos-Vytauto g. kvartale bei Padvarių ir Kretingsodžio gyvenvietėse, Klaipėdos – Šventosios g., J. Basanavičiaus g. gyvenamųjų namų kvartaluose.
Įgyvendinus projektą, pagerėjo kretingiškių gyvenimo sąlygos, jos priartės prie Europos Sąjungos standartų ir tokiu būdu sumažėjo ekonominiai bei socialiniai skirtumai tarp Bendrijos piliečių. Ne mažiau svarbu, jog įgyvendinus projektą sumažėjo ir aplinkos tarša.
Kviečiame gyventojus jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, nes prisijungus prie jų gyvensime patogiau, sveikiau bei švariau.
Vandentvarkos projekto Klaipėdos rajono savivaldybėje eiga
2009-06-30 pasirašyta projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje" Nr.VP3-3.1-AM-01-V-01-003 finansavimo ir administravimo sutartis.
Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 52,0 mln.Lt. Projekto vykdytojui Projektui įgyvendinti skiriama iki 46,2 mln. Lt, iš kurių 41,3 mln. Lt sudarys ES fondų lėšos ir 4,9 mln. Lt - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Projekto partneris Projektui įgyvendinti įsipareigojo skirti 5,8 mln. Lt.
Šio projekto įgyvendinimo tikslas - didinti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą (visuotinumą) bei užtikrinti efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą. Įgyvendinant šį tikslą, numatoma finansuoti vandentiekio tinklų plėtrą tik tiesiant šiuos tinklus lygiagrečiai su nuotekų surinkimo sistemų plėtra bei vykdyti vandens gerinimo įrenginių statybą ir rekonstrukciją.
Šis projektas, kurio dalį finansuoja Europos Sąjunga, padeda sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Sąjungos piliečių.
Projekto„Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje" Nr.VP3-3.1-AM-01-V-01-003 įgyvendinimo metu bus:
1. Statomi nauji vandentiekio (apie 6,0 km) ir nuotekų tinklai (apie 7,9 km.) Klaipėdos miesto Tauralaukio gyvenvietės šiaurės rytų rajone. Šiuo metu Tauralaukis yra mažaaukštės statybos zona, aktyviai vystosi nauja statyba, todėl bendrojo naudojimo teritorijose tikslinga įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus, tuo didinant centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, o tuo pačiu pagerinti tiekiamo vandens patikimumą, jo kokybę, padidinti buitinių nuotekų surinkimo iš gyventojų lygį, pagerinti gyventojams teikiamų paslaugų kokybę bei mažinti aplinkos užterštumą.
2. Statomi nauji vandentiekio (apie 2,3 km) ir nuotekų tinklai (apie 2,2 km) Klaipėdos miesto „Smeltės" gyvenamajame kvartale. Tai yra mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorija miesto pietinėje dalyje šalia Kuršių marių. Naujų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimas suteiks galimybę apie 167 sklypų gyventojams prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir apie 102 sklypų gyventojams - prie nuotekų šalinimo sistemos, pagerins tiekiamo vandens patikimumą, jo kokybę, padidins buitinių nuotekų surinkimo iš gyventojų lygį, pagerins gyventojams teikiamų paslaugų kokybę bei mažins aplinkos užterštumą.
3. Statomi nauji vandentiekio (apie 1,8 km) ir nuotekų tinklai (apie 2,8 km) Kretingos g. (prie sodų bendrijos) ir kolektyvinių sodų prie Danės upės iki Panevėžio g. Tuo būdu šioje jautrioje taršai zonoje sudaroma galimybė apie 580 sklypų gyventojams prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, pagerinamas tiekiamo vandens patikimumas, jo kokybė, padidinamas buitinių nuotekų surinkimo iš gyventojų lygis, pagerinama gyventojams teikiamų paslaugų kokybė bei mažinamas aplinkos užterštumas.
4. Statomi nauji vandentiekio (apie 5,3 km) ir nuotėkų tinklai (apie 5,3 km) Paupio gyvenvietėje. Tai yra perspektyvinė miesto plėtros zona į šiaurę nuo Vilniaus pl., kurioje formuojasi individualių namų kvartalai. Šioje zonoje sudaroma galimybė apie 250 sklypų gyventojams prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, pagerinamas tiekiamo vandens patikimumas, jo kokybė, padidinamas buitinių nuotekų surinkimo iš gyventojų lygis, pagerinama gyventojams teikiamų paslaugų kokybė bei mažinamas aplinkos užterštumas;
5. Statomi nauji vandentiekio (apie 2,4 km) ir nuotekų tinklai (apie 3,4 km) bei nuotekų siurblinė perspektyvinėje miesto plėtros zonoje į šiaurę nuo Vilniaus plento. Šia veikla įgyvendinamas magistralinių Klaipėdos miesto tinklų plėtros III etapas, sudaroma galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų apie 40 gyventojų;
6. Statomi nauji vandentiekio ( apie 0,9 km) ir nuotekų tinklai (apie 0,9 km) bei nuotekų siurblinė Žaliojo slėnio gyvenamųjų namų kvartalo ir sodų bendrijos „Tauras" prijungimui prie miesto tinklų. Tokiu būdu šioje zonoje sudaroma galimybė apie 250 sklypų gyventojams prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos, pagerinamas tiekiamo vandens patikimumas, jo kokybė, padidinamas buitinių nuotekų surinkimo iš gyventojų lygis, pagerinama gyventojams teikiamų paslaugų kokybė bei mažinamas aplinkos užterštumas;
7. Statomi nauji vandentiekio (apie 0,6 km) ir nuotekų tinklai ( apie 7,1 km) Trinyčių kvartale. Tai yra naujai besiformuojantis daugiabučių kvartalas. Tokiu būdu tikimasi, jog prie naujų vandentiekio tinklų prisijungs apie 100, prie nuotekų tinklų - apie 600 gyventojų, tuo pačiu pagerinamas tiekiamo vandens patikimumas, jo kokybė, padidinamas buitinių nuotekų surinkimo iš gyventojų lygis, pagerinama gyventojams teikiamų paslaugų kokybė bei mažinamas aplinkos užterštumas;
8. Rekonstruojama 1-oji vandenvietė. 25 proc. Klaipėdos mieste suvartojamo vandens yra patiekiama iš 1-osios vandenvietės, esančios Liepų g. 49a. 1-osios vandenvietės vanduo išgaunamas iš giluminių gręžinių ir yra su sieros vandenilio, geležies, sulfatų ir chloridų priemaišomis. Šios vandenvietės vanduo neatitinka higienos normos HN 24:2003 reikalavimų pagal fluoridų ir azoto junginių (amonio jonų) kiekį. Įgyvendinant projektą, bus modernizuojama esama vandens ruošykla, diegiant naujus vandens ruošimo procesus, kad būtų gauti reikiami geriamojo vandens parametrai, tokiu būdu visas Klaipėdos mieste centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo atitiks ES direktyvoje Nr.98/83/EB bei LR higienos normoje HN 24:2003 geriamojo vandens kokybei keliamus reikalavimus. Ši projekto veikla atitinka Vandentvarkos (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo) plėtros strategijos uždavinį užtikrinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų atitiktį sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimams bei užtikrinti nepertraukiamą centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sistemų funkcionavimą.
