„Labiausia miško keliai nukenčia per pavasarinį polaidį. Ne rudenį, kai jie būna taip pat pažliugę, bet pavasarį, kai dar neišėjęs pašalas. Tokiu metu važinėjant juos galima labai sugadinti“,- pastebėjo Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis.

Miškininkai prašo miškų lankytojus bei medienos vežėjus bent porą savaičių, kol išeis pašalas, nevažinėti miško keliais.

Stabdo medienos vežimą

Vakar iš Ukmergės miškų urėdijos Balelių girininkijos išriedėjo paskutinis medienvežis. Nors paruoštos medienos miškuose dar yra, jos išvežimą girininkija stabdo. „Nenorime gadinti kelių“,- paaiškino girininkas Vytautas Buzys.

Tą daryti jis ragina ir miško savininkus – gali būti, jog polaidis ilgai netruks ir pasiimti medieną jie galės, kai miško keliai sutvirtės. „Nelygu, koks būna pavasaris. Jei naktimis ir toliau, taip kaip dabar pašalvens, nelis, pašalas išeis pamažu, ir keliai greitai susitvarkys“,- Balelių girininkas viliasi, jog keliams pavojingas laikas šįmet ilgai netrūks.

Ukmergės miškų urėdijoje yra apie 1100 km kelių. Šįmet Želvos girininkijoje, Adomiškio miške, ji stato naują 3,2 km kelią. Naujo kelio statyba kainuos apie pusę milijono litų.

Tačiau kol jie pažliugę, sunkiasvorė miško technika kelius gali suardyti nepataisomai. „Nuslenka kelio danga, sugriūna pralaidos. Atstatyti suniokotą kelią kitą kartą būna sunkiau, nei nutiesti naują“,- pastebėjo Ukmergės miškų urėdas V.Kraujalis.

Važinėjant pavasario polaidžio metu kenčia visi keliai, tačiau labiausia tie, kurie yra perteklinio drėgnumo miškuose. Ukmergės miškų urėdijoje tokių miškų – dauguma, jie sudaro daugiau nei 74 procentus visų miškų.

Bėdų tokiuose miškuose gali pridaryti ne tik medienvežiai, bet ir lengvieji automobiliai. Tad urėdija prašo miško lankytojus be būtino reikalo dabar, kol miškuose tirpsta sniegas ir išeidinėja pašalas, į miškus nevažiuoti.

Gaudys pažeidėjus

Pavasario polaidžio metu sugadinami ne tik miško, bet ir kiti – rajonų bei respublikinės reikšmės keliai.

Ant jų, kaip ir miško kelių, statomi važiavimą sunkiasvorėmis mašinomis draudžiantys ženklai, tačiau, kaip teigia Ukmergės savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys, ne visi vežėjai jų paiso.

Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, su urėdija problemų nėra. “Ji saugo ir savo, ir mūsų kelius. To nepasakysi apie privatininkus“, - teigia jis.

„Šie nieko nežiūri: polaidis, ar ne, jei tik mašina išvažiuoja, pjauna keliuose giliausias vagas“,- tvirtino savivaldybės administracijos atstovas.

Savivaldybė įpareigojo seniūnus gaudyti pažeidėjus, juos gaudo ir urėdijos miškininkai bei kelių policija, tačiau pagauti juos ne visada pasiseka. „Jei nutveriame kurį, verčiame kelią sutaisyti, bet sugadintą kelią pataisyti būna ne jo jėgoms,“ – pastebėjo Ukmergės savivaldybės administracijos vadovas.

Miškininkai prašo miškų lankytojus bei medienos vežėjus bent porą savaičių, kol išeis pašalas, nevažinėti miško keliais.

Pasak jo, privatūs vežėjai kelius gadina ne tik polaidžių metu, bet ir vasarą ar rudenį sukraudami medieną pakelėse. „Atvaro didžiausius medienvežius, pastato pakelėse, po to pusę kelio nušliaužia“,- pastebėjo savivaldybės administratorius.

Pasak jo, įprastai privatininkai žada išsivežę medieną kelią sutaisyti, bet dingsta su paskutiniuoju medienvežiu.

Kainuoja milijonus

Kelių remontas, kaip ir jų statyba, kainuoja ne mažus pinigus. Savivaldybė kasmet tam skiria apie 200 tūkst., urėdija – apie milijoną litų. „Kelias yra gyvas daiktas. Jį reikia nuolat lyginti, valyti griovius, šienauti pakeles, genėti medžius. Šįmet įsigijome naują pakelių šienavimo agregatą“,- apie kelių priežiūros darbus pasakojo Ukmergės miškų urėdas V.Kraujalis.

Ukmergės miškų urėdijoje yra apie 1100 km kelių. Šįmet Želvos girininkijoje, Adomiškio miške, ji stato naują 3,2 km kelią. Naujo kelio statyba kainuos apie pusę milijono litų.

Iš viso šalyje yra apie 25 tūkst. km vidaus miško kelių, kurie yra naudojami miško sodinimo, priežiūros, sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos, aplinkosauginių ir rekreacinių objektų įrengimo ir tvarkymo darbams atlikti, miškų ūkio gamybinei veiklai organizuoti, taip pat ir miško lankytojams – grybautojams, uogautojams bei vietinių gyventojų susisiekimui ir kitoms reikmėms tenkinti.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, miško kelių tiesimui ir taisymui bei tiltų remontui šalies urėdijos kasmet išleidžia apie 25 mln. Lt savo uždirbtų lėšų.