Siūlo griauti vieno Vilniaus kvartalo daugiabučius

Vytenio ir Naugarduko gatvėse esančius senus daugiabučius architektas Algirdas Kaušpėdas siūlo griauti ir jų vietoje statyti naujus energetiškai efektyvius būstus. Jo teigimu, šie namai yra per seni ir neatitinka kokybės standartų, kad juos dar būtų galima prikelti naujam gyvenimui. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė oponavo, kad griauti namus visada yra lengviau nei renovuoti, tačiau sutiko, kad kai kuriais atvejais iš tiesų, jeigu gyventojai tam pritaria, daugiau naudos būtų namus nugriauti ir kurti kažką naujo nei bandyti atgaivinti „lavoną“.

„Noriu suformuluoti pasiūlymą, tyrimą eksperimentą – vienoje Vilniaus vietų, netoli nuo senamiesčio matosi puiki vieta – Naugarduko ir Vytenio sankryžoje yra vienas iš pirmųjų daugiabučių kvartalų iš stambiapanelinių elementų, kurį mes pasirinkome, norėdami pasižiūrėti, ką galima būtų padaryti. Tai nuobodžiai sustatyti į vieną eilę namai. Išsirinkome vieną namą, kuris yra prie pat Vytenio gatvės“, - savo idėjos pristatymą pradėjo A. Kaušpėdas.

Algirdas Kaušpėdas

Gyventojai, kurie gyvens šiame name, bus ir senieji, kurie anksčiau gyveno, jiems bus suteiktas naujas būstas ir atsikels naujų, kurie pakeis ir demografinę situaciją – atsiras jaunimo, labiau pasiturinčių žmonių.

Šioje vietoje stūkso trijų sekcijų namas, kuris turi praktiškai nenaudojamus balkonus, pastebi architektas. Jo teigimu, butų išplanavimas irgi labai prastas – siauras prieškambaris, nuo kitų kambarių visiškai atskirta virtuvė, pereinami kambariai, ilgas miegamasis.

„Tokiame bute psichiškai luošinami žmonės, nes šeimininkė turi būti atskirai, kas gyvena viduryje buto – sūnus ar dukra - visada turi slėptis, nes praeina tėvai, negalima turėti privataus gyvenimo ir pan. Tokį turime sovietinį paveldą ir čia nieko net neįmanoma rekonstruoti, nes visos skersinės sienos yra iš panelių – namas sugrius, jeigu jūs pradėsite daužyti“, - pasakojo A. Kaušpėdas, dalyvaudamas „Litexpo“ vykusioje apvaliojo stalo diskusijoje „Renovacija be klaidų“.

Taigi architektų grupė ėmėsi kurti vizualizaciją, kaip galėtų atrodyti namas prie pat Vytenio gatvės, jeigu būtų nugriautas dabar esantis ir statomas visiškai naujas.

Suprojektavo A klasės būstą su saulės kolektoriais

„Koks tai bus namas? Namas, kuris atitiks A klasės energetinio efektyvumo reikalavimus – namas, kuriame reikės už kvadratinio metro šildymą mokėti iki pusės lito. Už karštą vandenį 9 mėnesius per metus iš viso nereikės mokėti, nes karštą vandenį šildys saulės kolektoriai. Kiekvienas butas turės po nedidelę oranžeriją, gražų įstiklintą sodelį. Gyventojai, kurie gyvens šiame name, bus ir senieji, kurie anksčiau gyveno, jiems bus suteiktas naujas būstas ir atsikels naujų, kurie pakeis ir demografinę situaciją – atsiras jaunimo, labiau pasiturinčių žmonių“, - apie viziją pasakojo A. Kaušpėdas.

Pirmuosiuose namo, kuris turėtų būti statomas ilgesnis už buvusį, aukštuose gyventų senieji gyventojai ir atsikeltų šiek tiek naujų. „Ant penkių aukštų uždedame antstatą – mansardą. Ten būtų vien nauji butai, kad jie kažkokia dalimi padengtų perstatymo kaštus. Po visu namu siūlome padaryti 40 vietų automobilių saugyklą, nes dabartiniai rūsiai ir požemiai niekam nenaudojami, tai yra sandėliukai, kurie niekam nereikalingi. Taip būtų išspręsta automobilių statymo problema“, - dėstė architektas.

Ar griauti daugiabučius priklauso nuo vietos „brangumo“

Jo teigimu, butų išplanavimai taipogi būtų labiau priderinti prie šiuolaikinių žmonių poreikių. Kad namas būtų kokybiškas, siūloma įrengti ir liftus, kuriais galėtų naudotis seneliai ir neįgalieji.

„Paprastai Naujamiestyje, vos užlipus į penktą, šeštą aukštą, atsiveria puikūs vaizdai. Vien dėl vaizdo reikia statyti dar vieną aukštą – kad turėtume pirkėjų. Toliau pamąstėme, kaip galėtų kvartalas vystytis – gal reikėtų į vidų įsileisti kotedžus su sodeliais, galbūt bokštinius namelius“, - kalbėjo architektas.

Anot jo, tai, kad viename Naujamiesčio kvartale derėtų senuosius namus griauti ir statyti naujus nereiškia, kad tokio modelio reikia laikytis visur, tačiau kai kuriais atvejais tai iš tiesų yra geriausias sprendimas.

„Situacija situacijai nėra lygi. Kiekvieną kartą reikia įvertinti paveldą, kurį turime. Jeigu jis turi vertingumo, reikia prisitaikyti. Tačiau namai Naujamiestyje, kurie yra 1959 m. statybos, jie savo kokybe visiškai neatitinka tos vietos. Ta vieta yra brangi, tokiose vietose esančius daugiabučius turime griauti. Renovacija turėtume suprasti ne kaip fasadų šiltinimą, o mūsų gyvenimo kokybės gerinimą, miesto infrastruktūros gerinimą“, - sakė A. Kaušpėdas.

Jis pabrėžė, kad yra variantų, kada kokybiškai renovuoti namai gali pasiūlyti naują gyvenimą, todėl kiekvieną namą reikia įvertinti atskirai.

„Gyvenime galioja toks posakis – griauti yra lengviau nei statyti, bet čia jis negalioja. Taip pat idėjas yra labai lengva sužlugdyti, taigi to irgi nenorėčiau daryti. Tai labai gera idėja, kurią sveikinu, nes, manau, kad pirmiausiai turi būti koncepcija, o toliau reikia dirbti. Tikrai, manau, kad Lietuvoje yra namų, kur „lavono“ neatgaivinsi. Yra namų, kurių techniškai negali padaryti ir negali išspręsti (jų problemų- red. past.). [...] Matau vieną iš probleminių vietų, kaip tai realizuoti (namų nugriovimą – red. past.) - tai privati nuosavybė. Ten gyvena 60 šeimų. Griovimo variantas yra įmanomas, jeigu 60 šeimų 100 proc. sako – mes norime, griauname ir statome naują“, - sakė D. Matonienė.