Vilniaus merui Artūrui Zuokui vasarą paskelbus, jog Vilniuje per dešimtmetį neliks troleibusų, visuomenė, rodos, jų nesigailėjo – nekilo didelio pasipiktinimo. Tačiau saujelė aktyvistų ėmė rūpintis „ūsuotųjų“ išsaugojimu.
A. Zuokas pabrėžė, jog troleibusus pakeis tramvajus bei ekologiški autobusai. Vėliau pasirodė pranešimų, jog jau nuo šios vasaros išnyks keli troleibusų maršrutai.
Troleibusai specialiai daromi nepopuliariais?
Į tokius planus visuomenė reagavo aktyviau - nes dauguma naikinamų troleibusų maršrutų yra populiarūs. Tačiau mums svarbiausia ne nagrinėti viešojo transporto sistemos efektyvumą, o išsiaiškinti, kuo bus keičiami troleibusai, ar bus parenkamos tokios pat aplinkos neteršiančios transporto priemonės.
Į redakciją kreipęsis M. Markevičius pateikė informaciją, jog darbo dienomis Vilniuje į kelią išvažiuoja 226 troleibusai, poilsio ir švenčių dienomis – 115 troleibusų, kurie per dieną perveža apie 200 tūkst. keleivių.
„Kadangi abejoju, jog autobusai galės važiuoti dvigubai greičiau arba pasidarys dvigubai talpesni - tokiam keleivių skaičiui pervežti, išnaikinus troleibusus, reikės papildomų maždaug 200 autobusų. Iš kur jie atsiras? Taip, šiemet Vilnių turėtų pasiekti keliasdešimt naujų autobusų, bet jie ne papildys autobusų parką, o pakeis nusidėvėjusius autobusus (kurie, beje, „jaunesni“ nei didžioji dalis Vilniaus troleibusų), - savo pasvarstymais dalinosi M. Markevičius. - Nuo vasaros planuojama naikinti 8 iš esančių 21 maršrutus, netgi tokius populiarius kaip 5, 11, 14, kitus populiarius maršrutus kaip 16 ar 19 planuojama retinti, dar kitiems „nurėžti“ trasas – keičiant Vilniaus viešojo transporto sistemą, atliekami visi įmanomi veiksmai tam, kad troleibusai nebeturėtų populiarių maršrutų arba jų kursavimas būtų toks retas, jog maršrutas prarastų populiarumą.“
Ekologiškų autobusų nebūna
Vaikino nuomone, troleibusai yra draugiška aplinkai transporto priemonė - naudoja tik elektros energiją (kuri perkama iš užsienio). Tuo metu autobusas – ar dyzelinis, ar dujinis - išskiria CO2 ir su kiekvienais eksploatacijos metais teršia vis didesniais kiekiais.
„Kuo senesnė transporto priemonė, tuo jos efektyvumas, žinoma, prastėja, tačiau aplinkai (įskaitant miesto gyventojus, kurie turi kvėpuoti tuo oru) labiau labiau kenkia seni dūmijantys autobusai, negu seni troleibusai, kurie tampa triukšmingesni, tačiau jokio CO2 neišskiria. Naivu tikėtis, kad Vilniuje artimiausiais dešimtmečiais sulauksime dienos, kad gatvėse važinėtų ne senesni nei 5 metų amžiaus autobusai – o kaip atrodo senesni, puikiai žinome“, - troleibusus gyrė aktyvistas.
Jis pripažino, jog troleibusai kainuoja brangiau, tačiau jų tarnavimo laikas – ilgesnis, o ir jų įsigijimą – kaip ekologiškos transporto priemonės – dalinai gali finansuoti Europos Sąjunga.
Tiesa, kaip ir minėjome, A. Zuoko teigimu, Vilniuje važinės ekologiški autobusai. M. Markevičiaus tokie pažadai neįtikina.
„Ekologiškų autobusų nėra ir po 10 metų nebus. Elektra turi būti kaupiama akumuliatoriuje, kuris yra didelė ekologinė bomba (net ir ličio jonų). Kiek teko skaityti, efektyvumas įkraunant tokius akumuliatorius yra dar toli gražu neartimas troleibusų variklių efektyvumui...“, - dėstė pašnekovas.
Dėl troleibusų gimsta automobilių eilės, skilinėja namų sienos
Neoficialiais duomenimis, Kaunas pasinaudojo Europos Sąjungos parama, kad atnaujintų savo troleibusų parką, kai sostinė naujų troleibusų gauti nesiekė.
M. Markevičius užsiminė, kad kai kurie miestai ne tik neišstumia troleibusų, kaip viešojo transporto priemonės, tačiau netgi kuria naujas, modernias troleibusų sistemas ir skiria tam didelį finansavimą. Vienas iš naujausių pavyzdžių – Leeds miestas Didžiojoje Britanijoje.
„Joks sprendimas dėl troleibusų naikinimo nėra priimtas. Elektra varomos transporto priemonės yra tikrai ekologiškos, bet troleibusai važiuoja laidais, todėl galimybės manevruoti miesto gatvėmis yra ribotos. Pavyzdžiui: troleibusai negali greitai įveikti sankryžų, dėl to paskui juos išsirikiuoja automobiliai ir sumažėja sankryžų pralaidumas. Be to, dėl troleibusų kontaktinio tinklo gauname daug skundų ir iš namų savininkų, kur kontaktinis tinklas yra tvirtinamas prie namo sienų, nes nėra galimybės pastatyti stulpų. Nuo vibracijos žmonės jaučia nepatogumus, skilinėja sienos. Šiuo metu daugelyje šalių plėtojamos naujos modernios transporto priemonės, tokios kaip tramvajus, elektriniai autobusai ir kita“, - teigė G. Nakutis.
Jis pripažino, jog M. Markevičiaus išvardytose šalyse vis dar važinėja troleibusai, tačiau pabrėžė, jog jie „nėra paplitę, sakyčiau, tai daugiau išskirtiniai atvejai.“
Jau galvojama apie tramvajaus viešųjų pirkimų konkursą
Paklaustas apie būsimas išlaidas tramvajų pirkimui ir jų infrastruktūros kūrimui vyras teigė, kad jokių skaičiavimų, kiek tai galėtų kainuoti, dar nėra. Tačiau leido suprasti, jog planuojama skelbti viešųjų pirkimų konkursą.
Paklaustas, kurios transporto priemonės – troleibuso ar tramvajaus – elektros sąnaudos yra didesnės G. Nakutis teigė, kad lyginti tokio parametro nėra tikslinga.
„Paprastai skaičiuojamos elektros sąnaudos vienam kilometrui nuvažiuoti. Troleibusuose tai yra – 0,87 Lt/km. Su tramvajumi būtu sunku lyginti, nes jis didesnis ir sunkesnis, todėl jo elektros sąnaudos turėtų būti didesnės. Bet jis perveža daugiau keleivių. Dėl to, toks rodiklis nėra tikslingas,“- dėstė pašnekovas.
Jis paaiškino ir „ekologiškų autobusų“ sąvoką. Tai elektriniai, hibridiniai arba gamtinėmis dujomis varomi autobusai (jie išmeta mažiau teršalų, nei dyzeliniai).
Lėtieji troleibusai keičiami greitaisiais maršrutais
Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius taip pat aiškino, kad kai kurie ir troleibusų, ir autobusų maršrutai bus pakeisti greitaisiais maršrutais. Todėl dalis maršrutų bus panaikinti.
„Nuo liepos 1 dienos įvedami greitieji maršrutai, kuriuose bus pervežama daug keleivių. Greitieji maršrutai dubliuoja troleibusų maršrutus. Jei prioritetas atiduodamas greitiesiems maršrutams, tai kitų maršrutų (tiek autobusų, tiek troleibusų) nereikia. Todėl ir planuojama mažinti troleibusų skaičių maršrutuose, bet taip pat planuojame mažinti ir autobusų maršrutų skaičių“, - teigė pašnekovas.
„Galinės stotelės arba žiedai niekur nedings. Troleibusų eismas nebus sustabdytas staiga, šis procesas vyks palaipsniui. Prognozuoju, kad troleibusai dar važinės 7-10 metų. Keleivius reikia vežti, jei mažėja troleibusų, turės didėti kitų transporto priemonių – autobusų, elektrinių autobusų, atsiras tramvajus ir pan. Dėl to, turima infrastruktūra niekur nedings ir bus naudojama kaip ir buvo naudojama iki šiol“, - į klausimą apie autobusų parko likimą atsakė G. Nakutis.
Tramvajus? Tai tas pats troleibusas!
Vilniaus gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros vedėjas docentas Darius Bazaras buvo įsitikinęs, jog troleibusų keitimas tramvajumi nieko neišspręs. O jei bus įgyvendintas siūlymas netiesti bėgių, o įsigyti ratinį tramvajų, jis bus tas pats troleibusas.
„Apie transporto problemą Vilniuje turiu vieną nuomonę – manau, ateityje ji nesikeis: mums reikia atskirti srautų lygius. Tam tikras transporto srautas turi būti arba virš visų, arba po visais. Tramvajus čia niekuo nepadeda. Jis bus tame pačiame lygmenyje, kaip ir likęs transporto srautas, be to, visas transportas bus stabdomas, kol nepravažiuos tramvajus. Jeigu tas tramvajus būtų iškeltas virš visų, vadinasi, būtų pastatytos estakados – na, tada gal jau galima kalbėti, kad galėsime garantuoti greitį, gerą susisiekimą, kamščių mažinimą ir taip toliau. Tas pats transportas dar gali būti pakištas po žeme – tada tai būtų metro. Ir tai jokia – kaip kažkas bando įtikinti - „idėja fix“. Ar ji būtų smarkiai brangesnė už kitas transporto rūšis – nežinau. Bet tai būtų ir ekologiška, nes varoma ta pačia elektra, nebūtų taršos ir, be jokios abejonės, tai būtų problemos sprendimas.
Tramvajus troleibusų problemos neišspręs. Yra idėjų, kad tramvajus galėtų būti netgi su guminiais ratais, kad jam nereikėtų bėgių, jis važiuotų atskira transporto juosta. Tada tai – tas pats troleibusas!“, - dėstė doc. dr. Darius Bazaras.
„Vielabraukių“ pliusai ir minusai mokslininko akimis
Transporto vadybos katedros vedėjas teigė, jog turėdami mieste troleibusų turime ir energetinio pasirinkimo galimybę. Kitaip tariant, net ir, pavyzdžiui, pasibaigus naftai, troleibusus būtų galima naudoti – jiems nereikia tik vienos rūšies kuro. Tačiau jis įžvelgė kelis didelius „laidabraukių“ minusus.
„Ši transporto rūšis turi keletą probleminių aspektų. Pirmiausia – infrastruktūros brangumas, palaikymas. Reikia keisti laidus, juos atnaujinti, keisti elektros pastotes ir taip toliau - kas tikrai daug kainuoja. Antras blogis – tai nėra pati mobiliausia transporto priemonė, nes techninis greitis, ypatingai tose linijų sandūrose, labai sumažinamas, kyla problema dėl važiavimo greičio. Bet žinoma, jei tai yra vientisa trasa, nėra didelių susikirtimų, sankryžų, greitis yra normalus. Dabar kas yra gero? Tai yra visiškai ekologiška transporto rūšis, kadangi ji nenaudoja jokių degalų ir neteršia aplinkos. Bet, oponentai galėtų sakyti, kad elektros energijai pagaminti vis tiek reikalingas kuras. Kuras vis tiek yra deginamas. Tačiau kuras elektros energijos gamybai gali būti įvairus – gali būti dujos, gali būti nafta arba atominės elektrinės gaminama elektros energija. Taigi troleibusas, pats iš savęs, jokios emisijos neišmeta, tikrai neteigsiu, kad jie yra didelis blogis“, - troleibusų pliusus ir minusus peržvelgė doc. dr. Darius Bazaras.
Mokslininkas taip pat pripažino, kad autobusas – mobilesnė transporto rūšis, užtat gali naudoti tik kelias degalų rūšis: iškastinį kurą, dujas.
„Jei gamintų elektrinius autobusus – tai vėl tas pats troleibusas! Ekologiški troleibusai gali važiuoti suspaustomis gamtinėmis dujomis“, - linksmai kalbėjo katedros vedėjas.
Mokslininkas teigė, jog didžiausi kamščiai atsiranda tuomet, kai vienas transporto srautas kerta kitą transporto srautą (sankryžoje ar pan.).
„Vienintelė išeitis – tą srautą, kuris yra bendroje plokštumoje, pakelti arba nuleisti į kitą plokštumą. Žinoma estakados – problematiškas sprendimas, dėl vaizdo, miestų architektūros, kitų dalykų. Kita vertus – prancūzai tą Paryžiuje padarė ir vargo nemato. Daugelis jų tramvajų važinėja virš miesto. Arba kitas sprendimas - metro“, - priminė D. Bazaras.
