Lietuvoje mažėja vietų, kur galima palikti savo augintinius ilgesniam laikui nesibaiminant, jog globotinis bus prastai prižiūrimas ar susirgs. Gyvūnų viešbučių atstovai pasakoja, jog didžiausi sunkumai kuriant šį verslą yra nelegalai, teikiantys nekvalifikuotas priežiūros paslaugas, ir sezoniškumas. Rinkoje išlikę viešbučių vadovai pasakoja, jog žmonėms yra svarbu ne tik turėti, kur gyvūną palikti, bet ir galimybė kartu gauti kitų paslaugų.
Bendrovės „Kropai“ vadovas Adas Kropas, Vilniuje veikiančio šunų viešbučio steigėjas, pasakoja, jog sumanymas teikti tokias paslaugas kilo prieš ketverius metus, o dabar be gyvūnų priežiūros teikiamos ir papildomos paslaugos, pavyzdžiui, jie maudomi, kerpami, taip pat siūloma gyvūnų priežiūra šeimininko namuose, atvežimas į viešbutį ir kitos paslaugos.
„Idėja kilo iš savos patirties, nupirkome vaikui turguje šuniuką už 10 litų, bet kai prireikė visiems išvažiuoti, žiūrime, kad nėra kam tą šuniuką palikti - Vilniuje nieko neradome. Tuomet susitarėme su giminaičiu, kad pažiūrėtų šuniuką, o po to susimąstėme, jog gal laisvu laiku tuo reikia ir užsiimti.
Metams bėgant pastebime, kad daugiau žmonių į mus kreipiasi, ir skambina vis dažniau, bet ar taip yra dėl to, kad viešbučiai populiarėja, ar dėl to, kad daugiau žmonių žino apie šunų viešbutį, pasakyti sunku, - svarsto A. Kropas. - Aišku, dabar nelabai žmonės turi pinigų, kad galėtų ir kažkur išvažiuoti, ir dar šunį viešbutyje palikti. Turbūt Vilniuje yra ir nelegalių šunų viešbučių, galbūt šunų veisėjai teikia tokias paslaugas, ar daugiaaukščiuose gyvenantys žmonės. Dar yra ir sezoniškumas: paprastai vasarą sulaukiame daugiau šunų, žiemą – mažiau.“
Pasak jo, dažniausiai visos vietos viešbutyje būna užimtos vasaros savaitgaliais, kiek rečiau – per žiemos atostogas. Sostinės šunų viešbutis vienu metu gali priimti penkis šunis, o paros gyvenimo viešbutyje kaina priklauso nuo šuns svorio ir siekia 25-35 litus.
Paklausa svyruoja ir Kaune
Kaune veikiančio gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ vadovas Vytautas Gustaitis antrina, jog antrus metus veikiantis ir įvairius gyvūnus priimantis priežiūros centras sulaukia pakankamai klientų, nors sezoninius svyravimus taip pat užfiksavo.
„Veikiame antri metai, tačiau jau pastebėjome sezoniškumą – žmonės dažniau gyvūnus palieka ilgesniam laikui kai vyksta atostogauti: per vasaros ir žiemos atostogas. Tačiau pavasarį ar rudenį nepastebėjome, kad pas mus būtų tuščia. Be to, turime gyvūnų dienos centrą, kai jis paliekamas prižiūrėti dienai, o vakare pasiimamas, taip pat teikiame kirpimo, masažo paslaugas, pavyzdžiui, ir po sunkių ligų ar traumų. Papildomų paslaugų yra ir apsigyvenusiems viešbutyje - yra vidinių kiemelių, kur gyvūnas gali pabėgioti, VIP patalpos, kuriuose jį galima stebėti internetu, be to, visame komplekse groja muzika, su gyvūnais yra bendraujama ir jie nestresuoja, - apie gyvūnų viešbučio paslaugų įvairovę sako V. Gustaitis. - Daug metų svajojau apie gyvūnų priežiūros centrą, po visą pasaulį keliavau ir po kruopelytę rinkau žinias, kaip sukurti tokį kompleksą.“
“Nuaras” priima ne tik šunis, kuriems turi 18 vietų, bet ir kitus gyvūnus: kates, šeškus, šinšilas, paukščius, o para gyvūnui viešbutyje kainuoja nuo 22 iki 35 litų.
„Laikui bėgant pastebiu, kad žmonės nori kokybės ir nebepalieka šunų tvartukuose, svarbi yra švara, gyvūno priežiūra, transportavimas, be to, turi būti ir atitinkamas personalas, t.y. veterinaras, prižiūrėtojai, kurie dirba su gyvūnais. Manau, kad gyvūnų priežiūra turi būti kompleksinė paslauga“, - sako V. Gustaitis.
Apsunkina konkurencija su nelegalais
2009 m. Ukmergės rajone buvusioje fermoje europinius standartus atitinkantį šunų viešbutį „Šunų kaimas“ įkūręs matematikas Dmitrijus Kalinovas pasakoja, jog nuo pernai rudens viešbučio veikla laikinai sustabdyta dėl dviejų priežasčių – nelegalios šių paslaugų rinkos ir sezoniškumo.
„Mūsų pasirinktas verslo modelis nesuveikė mūsų planuotu principu, todėl nusprendėme pristabdyti šį projektą. Esame parengę 30-imt voljerų įvairaus dydžio šunims, tarp kurių - ir labai dideli, 9 kv. m. - juose patogiai galėtų jaustis ir patys didžiausi šunys. Tačiau susidūrėme su sezoniškumo problema: kai žmonės vykdavo atostogauti, dažniausiai vasarą, klientų turėjome daugiau nei pakankamai, tačiau kai sezonas pasibaigdavo, išlaidų patirdavome, nes viešbutį reikia šildyti ir kitaip išlaikyti, o klientų srautas buvo mažesnis nei tikimasi. Be to, didelė problema yra ir nelegalūs viešbučiai, kurie, galima sakyti, užima didžiąją dalį rinkos. Dirbantiems legaliai reikia gauti ir veterinarų leidimus, visas konstrukcijas pastatyti pagal numatytus standartus, mokėti darbo užmokesčius ir taip toliau“, - pasakoja verslininkas.
Anot jo, kai viešbutis veikė, palikti gyvūną parai, priklausomai nuo jo svorio, kainavo nuo 15 iki 35 litų.
Viešbučių gyvūnams trūksta
Gyvūnų prieglausdos „Lesė“ filialo Tautmilės globa vadovė Vilniuje Tautmilė Stanevičiūtė pastebi, kad sostinėje viešbučių gyvūnams trūksta.
„Šunų viešbučiai yra reikalingi, nes žmonės nori vykti pailsėti ar keliauti ir be šuns. O jeigu reikia ruoštis į ilgesnę kelionę ir šuns nėra kam palikti, paprastai sprendimas būna to šuns iš viso atsisakyti. Į mus kreipiasi žmonės, kurie neturi kur palikti šunų, tačiau mes negalime jų priimti, nes turime prieglaudos statusą. Aišku, toks verslas galėtų padėti ir mūsų prieglaudai išsilaikyti, bet jį sukurti kainuoja brangiai – reikia atitikti viešbučių reikalavimus,“ - pasakoja T. Stanevičiūtė.
Ji pabrėžia, jog kita bėda su kuria susiduriama, kai šuns nėra kam palikti – paties šuns agresyvumas. Esą tuomet tokius augintinius ne visada gali priimti ir viešbučiai.
„Jei šuo yra neišauklėtas, nesocialus su kitais žmonėmis ir kitais šunimis, rasti, kam jį palikti dar sunkiau“, - apgailestauja T. Stanevičiūtė.
A. Kropas prisimena atvejį, kai sostinės šunų viešbutyje jauni šeimininkai kovinį šunį - statforšyro terjerą – paliko ir neatsiėmė.
„Kartą buvo toks atvejis, kai pas mus palikę šunį jauni šeimininkai išvyko dirbti į užsienį, bet, matyt, kažkas nepasisekė ir šuns niekas neatsiėmė. Šuo – kovinis, nelabai kam ir atiduosi, nors sutartyje su klientais esame numatę, jog ilgą laiką neatsiimamas augintinis gali būti perduotas prieglaudai. Negalvojome, kad taip gali įvykti, pasitikėjime žmonėmis. Turėjome to žmogaus duomenis, susisiekėme su tėvais, paprašėme, kad paimtų augintinį ir labai apsidžiaugėme, kai jį priglaudė. Tiesa, pinigų taip ir neatgavome“, - pasakoja A. Kropas.
Tačiau jis sako, kad tai yra vienintelis atvejis per viešbučio istoriją, kai šuo buvo paliktas – esą dažniausiai žmonės savo augintinius myli ir pasiima laiku, o jeigu dėl nenumatytų aplinkybių to padaryti negali - skambina ir informuoja.
