Gurakalnės aukštapelkė yra 3 ha ploto. Jos paviršius išgaubtas, būdingas didelis durpių klodo rūgštingumas. Aukštapelkę maitina tik krituliai ir paviršinis vanduo, mineralinių medžiagų yra labai mažai. Pelkėje kaupiasi durpės – užmirkusioje dirvoje augalinių liekanų skaidymas vyksta lėtai ir jos virsta durpe. Todėl auga tik rūgščią terpę mėgstantys augalai: gailiai, viržiai, vaivorai, kiminai, spanguolės. Kiminai yra pagrindinis aukštapelkių augalas. Dėl jų išskiriamų cheminių medžiagų, vanduo būna rūgštus, o tai stabdo organinių medžiagų irimą. Dėl to, aukštapelkėse gerai išlieka įvairios augalų ir gyvūnų liekanos, žmogaus pagaminti dirbiniai.
Geologai pagal pelkėse susiklosčiusius žiedadulkių sluoksnius gali nustatyti kokia augalija vyravo tam tikroje teritorijoje prieš keliolika tūkstančių metų. Per Gurakalnės pelkę veda įrengtas medinis takas, todėl visą pelkės grožį galima pamatyti esant pelkės viduryje.
Į Gurakalnės pelkę reikia važiuoti keliu Dubingiai – Joniškis. Už maždaug 3 km nuo Dubingių sukti į dešinę. Posūkį nurodo ir informacinis ženklas „Poilsio centras „Dubingiai“. Pasukus tuo keliu važiuoti apie 1,5 km iki informacinės rodyklės „Gurakalnės pelkė“. Miško keliuku iki pelkės keliauti teks dar apie 0,5 km.
Konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ metu siūloma aplankyti nacionalinių ir regioninių parkų įdomesnes vietoves, gamtos bei kultūros paveldo objektus ir fotoaparatu juos užfiksuoti.
Kur nusifotografuoti? Nusifotografuoti reikia mediniu taku pasiekus pelkės vidurį.
