Tai, kas yra, stovi iš seniai
Atvykus į pajūrį pailsėti, klajojant kopomis, paplūdimiu dažno poilsiautojo akis užkliūva už įvairių namelių, senų sodybėlių ir užmina klausimą, kaip jos ten atsirado, ar galima statyba taip arti jūros?
Statybų inspektorės iš Klaipėdos ir Palangos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Dainora Bernotavičienė ir Jolanta Petrulytė paaiškina, kad Palangos pajūryje 100 metrų juostoje gali būti statomi ir rekonstruojami tik Nekilnojamojo turto registre jau įregistruoti pastatai.
Nauji sklypai ten nėra formuojami, todėl žmogui, norinčiam vaizdo į jūrą, belieka nebent kurį nors statinį perpirkti, jeigu tokie yra parduodami. Statybos leidimą dėl visų naujų statinių išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
„Bet kas pajūrio juostoje, neturėdamas teisės, negali statytis – neturėdamas žemės sklypo, statinio projekto, statybą leidžiančių dokumentų. Pajūrio juostoje statyba yra labai griežtai apribota, naujų statybų praktiškai nėra“, - patikina Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja Dainora Bernotavičienė.
Tiesa, toliau nei 100 metrų nuo jūros statybos leistinos, tačiau jas vėlgi reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai.
Žemėlapyje parodžius kelis pastatus, esančius nuo tilto link Meilės alėjos ir paklausus, kaipgi jie ten atsirado, inspektorės tikina, kad jie tose vietose stovi jau seniai ir jokių ginčų nekelia.
„Yra buvę poilsio aptarnavimo pastatai, tualetai, kurie dabar yra rekonstruoti“, - sako D. Bernotavičienė. Jos kolegė, vyr. specialistė J. Petrulytė, atsakinga už statinių priežiūrą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje į šiaurę nuo Kretingos g. ir Basanavičiaus g. iki miesto ribos, atitaria, kad yra pastatų, bet jie ten stovi labai seniai.
„Dėl jų nėra jokių ginčų“, - pabrėžia pašnekovė.
Drausmina Kuršių nerijos patirtis
Jos teigimu, žmonės prisižiūri įstatymų ir pajūrio juostoje Palangoje ręsti neleistinų statinių nesiryžta.
„Kokios baudos gresia statytojams?“ – teirajamės.
„Labai priklauso ir nuo statinio kategorijos, ir nuo statinio statybos rūšies, ir netgi nuo to, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo – jeigu jūs atsiverstumėte administracinių teisės pažeidimų kodeksą, matytumėte, kokios tai baudos. Pažeidimų gali būti labai daug ir jie įvairiai kvalifikuojami - fiziniams asmenims jie šiek tiek mažesni, juridiniams asmenims – iš viso labai didžiulės (baudos – red. past.). Atsakyti vienu sakiniu į jūsų klausimą neįmanoma“, - teigė J. Petrulytė. Baudų dydis numatytas Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir Statybos įstatyme priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio svyruoja nuo 500 iki 40 tūkst. litų.
Įvardija du skaudulius
Statybų inspektorės pabrėžia, kad šiuo metu pradėtų savavališkų statybų Palangos pajūrio juostoje nėra, tačiau primena dar 2006-2007 m. pradėtas dvejas statybas, kuomet statiniai ėmė dygti toli gražu ne tokie, kaip buvo suderinta projektuose.
„Pajūrio juostoje dabar pradėtų savavališkų statybų neturime. Palangos pliaže vienintelė pliaže stovinti gelbėjimo stotis, pačiame pliaže yra pastatyti kilnojami prekybos taškai. Vieną sustabdytą statybą prie Palangos gelbėjimo stoties turime gana seniai, 2006 metais – buvo statoma turint leidimą statybai, bet nukrypta nuo statinio projekto. Šiai dienai teismas yra priėmęs sprendimą statytojams iki 2015 m. vasaros arba parengti naują statinio projektą, atitinkantį šį statinį, ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, arba nugriauti statinį. Šis pastatas yra prie Palangos gelbėjimo stoties. Ten anksčiau buvo maitinimo paviljonas, kuris buvo pradėtas rekonstruoti. Jis buvo pastatytas didesnis ir aukštesnis nei pagal projektą“, - GRYNAS.lt sakė D. Bernotavičienė.
Taip pat paminėtas statinys, 2007 m. atsiradęs Meilės alėjoje, kuris buvo pradėtas statyti savavališkai.
„Meilės alėjoje 26 turime irgi įsisenėjusią statybą – teismo procesas šiuo metu yra baigtas, statytojas įpareigotas rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Dabartiniu metu vyksta tyrimas dar vienos savavališkos statybos pačioje Šventojoje – savavališkai rekonstruojamų poilsio namelių Kuršių take.
Norintiems vilos pajūryje – viena galimybė
Kiek iš viso Palangoje šiuo metu vyksta teisinių ginčų dėl statybų, kurios inspektoriams sukėlė abejonių, inspektorės pasakyti negalėjo. Jos tikino, kad šį skaičių reikėtų tikslinti kartu su teisininkais.
Pasiteiravus, ar yra buvę Palangoje atvejų, kai po teisinių ginčų vis tiktai įrodoma statytojo kaltė ir statinys nugriaunamas, teigė, kad tokių atvejų yra buvę, tačiau ne pajūrio juostoje.
„Jeigu mes kalbame, kad Palangos miestas yra nuo Nemirsetos iki Šventosios ir dar kitoje pusėje Klaipėdos plento, pajūrio juosta yra tik 100 metrų ruoželis, atitinkamai ir gyvenimas daugiau vyksta pačiam mieste negu pajūrio juostoje, ir pažeidimų, ir skundų ten yra daugiau“, - kalba J. Petrulytė.
Kodėl nauji statiniai pajūrio juostoje negalimi? Tai, anot specialisčių, apibrėžia Pajūrio juostos įstatymas.
„Aš pati kartais laisvalaikiu pravažiuoju dviračiu taku, aišku, po kopas tikrai nebraidžioju, bet nesimato naujų statybų“, - tikino J. Petrulytė, paklausta, kiek pajūrio juostos teritorijoje galėtų būti dar nenustatytų pažeidimų. Anot jos, jeigu kažkas imtųsi statyti ką nors kopų pašonėje, tikrai neliktų nepastebėtas, taigi, žmonės, nenorėdami turėti problemų, taip nesielgia.
Žmogui svajojančiam turėti vilą pajūryje teorinių šansų tai įgyvendinti yra, tikina statybų inspektorės. Tačiau čia pat patikslina, kad naujų statinių galimybę pajūryje gali suteikti tik Vyriausybė: „Galima tai daryti gavus Vyriausybės pritarimą. Tokia teorinė galimybė yra, turbūt ir praktinė, tik tiesiog atvejai labai reti “, - užbaigdama pokalbį patikina J. Petrulytė.
