Ko galima pasimokyti iš svetur
Pavyzdžių, kaip plėtoti elektromobilių infrastruktūrą, toli dairytis nereikia. Atsakymą turi mūsų kaimynai estai. Estijos vyriausybė yra priėmusi tokį nutarimą, kad pirmiems 500 elektromobilių pirkėjams kompensuos iki 50 proc. ir iki 18 tūkst. eurų vertės, t.y. kone pusę elektromobilio kainos. Jeigu šiuo metu rinkoje elektrinės transporto priemonės kaina siekia apie 120 tūkst. litų, elektromobilį Estijoje galima įsigyti už 60 tūkst. litų.
Kita priemonė, kurios ėmėsi estai – taršos leidimų išmainymas į elektromobilius viešajam sektoriui.
Japonijos įmonė „Mitsubishi“, pirkdama Estijos taršos leidimus, pateikė savo technologinius sprendimus, t.y. 507 elektromobilių „i Miev“ viešajam sektoriui. Tokiems mainams buvo pritarta, todėl šiuo metu nemažai viešojo sektoriaus darbuotojų turi galimybę važiuoti elektriniu transportu ir skatinti tokio transporto plitimą tarp kitų visuomenės sluoksnių.
Studijos autoriai - bendrovė „Civitta“, Respublikinis energetikų mokymo centras ir „Smart Contitent“ - Norvegijos elektromobilių rinkos plėtrą aiškina ekstensyviu skatinimo priemonių paketu, kurį pritaikė valstybės įstaigos bei sutiko nuo 2009 metų skirti valstybinį finansavimą krovimo taškų statybai.
Ištyrus kitų šalių patirtis daroma išvada, kad už elektromobilių infrastruktūros diegimą ir finansavimą yra atsakingos valstybinės arba pusiau valstybinės institucijos. Taip pat naudojamos lėšos iš europinių iniciatyvų, tokių kaip „Green Cars Initiative” ar „Green eMotion”.
Studijos autoriai skaičiuoja, kad Lietuva turėtų siekti iki 2025 m. Lietuvos keliuose turėti 15–16 tūkst. elektromobilių (šiuo metu oficialiai įregistruoti vos 4). Tai valstybės biudžetui kainuotų 380 mln. litų. Naujų elektromobilių subsidijavimas valstybės biudžetui kainuotų apie 0,3 mlrd. litų, dar 0,1 mlrd. litų sudarytų nesurinktas akcizas. Apskaičiuota ir aplinkosauginė nauda. Ji sudarytų 10 mln. litų.
Estija spėjo pasinaudoti proga
Bendrovės „Civitta“, kuri buvo viena iš elektromobilių plėtros galimybių studijos rengimo bendraautorių, projekto vadovė Eglė Juodsnukytė GRYNAS.lt sakė, kad studijos įgyvendinimas praktikoje priklausys nuo politinių sprendimų, kokios strategijos imsis valstybė ir kaip greitai įgyvendins elektromobilių plėtros skatinimo priemones, jei tokias taikys.
Studija, anot jos, yra rekomendacinio pobūdžio, todėl išvadose pateiktų pasiūlymų vykdyti nėra privaloma. „Studijoje buvo analizuojamos galimos elektromobilių skatinimo alternatyvos ir scenarijai, vertinamas finansavimo poreikis, ekonominė ir socialinė elektromobilių nauda. Bendrai bandyta atsakyti, ar valstybei apsimoka investuoti į elektromobilių plėtrą, ar valstybė turėtų tai subsidijuoti, kaip greitai procesai galėtų vystytis ir t.t.“, - apie studijos atlikimą pasakojo pašnekovė.
Klausiama apie Estijos patirtį elektromobilių plėtros srityje, E. Juodsnukytė teigė, kad jos patirtis buvo unikali ir vargiai, ar galėtų būti atkartota Lietuvos: „Tai yra nepalyginimas pavyzdys dėl to, kad Estija pasinaudojo palankia situacija pasaulyje ir elektromobilių plėtrą finansavo iš taršos leidimų pardavimo. Šiuo metu galimybės parduoti taršos leidimus yra žymiai sumažėjusios ir Lietuvai šis elektromobilių plėtros finansavimo šaltinis yra mažai tikėtinas“.
Studijos išvadose rekomenduojama iki 2015 m. didelių investicijų į elektromobilių plėtrą nedaryti (pavyzdžiui, skiriant subsidijas arba statant didelį elektromobilių pakrovimo infrastruktūros tinklą), tačiau vykdyti parengiamuosius ir planavimo darbus. E. Juodsnukytė sakė, kad tokia rekomendacija pateikta dėl to, kad elektromobiliai kol kas neatsiperka.
„Elektromobiliai dar yra labai brangūs, todėl įvertinus visas įsigijimo ir eksploatacines sąnaudas vidaus degimo varikliais varomi automobiliai yra patrauklesni. Tačiau tikėtina, kad elektromobiliai bus ta technologija, kuri keis vidaus degimo varikliais varomus automobilius, nes ja pasaulis tiki. Šiuo metu elektromobilių kaina dar yra pakankamai aukšta, tačiau reikia tikėtis, kad bus kaip su mobiliaisiais telefonais. Jie iš pradžių irgi buvo brangūs, bet pigo. Siūlome neskubant ruoštis, matyti elektromobilius kaip ateitį, bet staigiai investuoti daug pinigų iš biudžeto, atsižvelgiant į jo skyles, neapsimokėtų“.
Per ateinančią Seimo kadenciją – ketverius metus, E. Juodsnukytės teigimu, galima būtų tikėtis daugiau aiškumo elektromobilių plėtros srityje, bet kol kas ženklų, kad būtų verta skubėti, nėra.
SM elektromobilių šiemet pirkti neketina
Susisiekimo ministerija (SM) savo ruožtu sako, kad naujojoje Vyriausybės programoje yra skirta vietos ir elektromobiliams.
Teiraujantis, kiek ministerija šiemet planuoja įsigyti elektromobilių viešojo sektoriaus reikmėms, SM raštu atsakė, kad tokių planų nėra. Lygiai tas pats atsakyta ir į klausimą, kiek planuojama per 2013 m. įrengti elektromobilių įkrovos stočių.
„Šiuo metu SM valdoma įmonė „Lietuvos paštas” yra įsigijusi elektromobilį, manome, kad elektra varomų transporto priemonių turėtų daugėti, tačiau SM 2013 m. konkrečių planų įsigyti naujų elektromobilių neturi”, - rašoma ministerijos atsakyme.
Estija - ne pavyzdys
Pažadų, kad per ateinančius ketverius metus bus nuveikti konkretūs darbai elektromobilių plėtros srityje, SM taip pat nedalijo. „Kol nepatvirtintos Vyriausybės programos priemonės, per anksti kažką žadėti. Esam nusimatę, kad Viešųjų elektromobilių krovimo stotelių skaičius magistraliniuose keliuose 2016 m. sieks 22 vnt., tačiau Vyriausybė dar to nepatvirtino”.
Prašant paaiškinti, kodėl Lietuva negalėtų pasekti kaimynų estų pavyzdžiu diegiant elektromobilių plėtros infrastruktūrą šalyje, į šį klausimą pasirinkta iš viso neatsakyti. Pridurta tik, kad Estija nėra mums pavyzdys, geresniu pavyzdžiu galėtų būti Norvegija.
Nors SM nėra išsigryninusi konkrečių darbų, kuriuos sieks atlikti per 2013 metus, atsakyme akcentuojami planai siūlyti sudaryti tarp institucinę darbo grupę, kuri įvertintų Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos rekomendacijas ir jos pristatymų metu pateiktas pastabas, užtikrintų rekomendacijų įgyvendinimą, koordinuotų elektromobilių įkrovimo stotelių plėtros plano rengimą ir įgyvendinimą, spręstų kitus su elektromobilių transporto plėtra ir naudojimo skatinimu Lietuvoje susijusius klausimus.
