GRYNAS.lt aktyvus skaitytojas Gabrielius Khiterer vasarą lepinęs fotografijomis iš gamtos pasaulio, fotoaparato nepaleidžia ir atėjus rudeniui bei iškritus sniegui. Jaunajam fotografijos mėgėjui šįsyk pavyko įamžinti tiek kuriozišką situaciją.

Jaunuolis pats nulipdė senį besmegenį, tačiau šiuo susidomėjo smalsi zylė ir atskridusi šalimais senį po gabalėlį išardė. Tačiau nuotraukas sudėjus atbuline seka, atrodo, kad zylė senį nulipdė pati.
Zylutė darbuojasi prie senio besmegenio
Gabrielius tikina jokios vaizdo redagavimo programos (Photoshop) nenaudojęs: „Pats padariau senį besmegenį, o zylė jį išardė, atvirkštine eiga atrodo, kad zylė pati jį ir nulipdė“, - trumpą komentarą prie atsiųstų redakcijai nuotraukų priprašė gabus jaunuolis.
Zylutė darbuojasi prie senio besmegenio

Zylutė darbuojasi prie senio besmegenio

Daugiau šio jaunojo fotografijos mėgėjo darbų galite pamatyti ČIA.

GRYNAS.lt primena, kad zylės yra nedideli, bet labai vikrūs vabzdžialesiai paukščiai, kurie taip pat lesa sėklas ir uogas.

Šių paukščių snapas nedidelis, bet stiprus. Miškuose maistą rankioja nuo medžių lapų ir iš žievės plyšių. Peri dažniausiai uoksuose, drevėse. Lizdą iškloja samanomis. Peri 13-14 dienų, jaunikliai išskrenda po 17-20 dienų. Daugelis rūšių prisitaikė gyventi prie žmonių – lankosi lesyklose.

Zyliniai paukščiai paplitę Eurazijoje, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje.

Lietuvoje sutinkamos aštuonios zylių rūšys: paprastoji pilkoji zylė, šiaurinė pilkoji zylė,kuoduotoji zylė, juodoji zylė,mėlynoji zylė,žydroji zylė,didžioji zylė.

Visgi nereikia manyti, kad zylės visada renkasi žmonių draugiją. Pavyzdžiui, šiaurinė pilkoji zylė gyvena drėgnuose miškuose.

Lizdą ji susisuka iškaltame uokse, dažniausiai neaukštai nuo žemės. Deda 7-8 balsvus kiaušinius, išmargintus rausvomis dėmelėmis. Peri 13 dienų. Dar po 16-19 dienų jaunikliai palieka uoksą. Išveda vieną vadą.

Ši rūšis paplitusi Britų salose ir regione nuo rytų Prancūzijos iki Ramiojo vandenyno, taip pat Japonijoje. Pietinė paplitimo riba Europoje yra pietinė Alpių riba. Atskiri nedideli arealai taip pat yra Abrucuose, Dinarų kalnuose, Karpatuose ir Rodopuose.

Šis paukštis labai naudingas, nes minta kenkėjais. Tačiau tai ne vienintelis jo maistas. Taip pat jis minta nedideliais vabzdžiais ir voragyviais, žiema taip pat įvairiomis sėklomis. Maistui naudoja ir gluosnių bei drebulių žiedadulkes, klevų ir beržų sulą. Zylės kaupia maisto atsargas ir slepia jas po medžių žieve ar tarp samanų ir kerpių.