Nustebo tie, kas neseka prognozių

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistas Justinas Kilpys juokavo, kad nustebti sniegu šį rytą galėjo tik tie, kurie vakar nesekė orų prognozių.
„Tie, kurie nustebo, vadinasi vakar neklausė orų prognozių, nes tikrai buvo pranašaujama šlapdriba ir rytiniuose rajonuose to buvo laukiama. Kovo mėnesį šitoks oras, kai yra šlapdribos, tikrai yra labai natūralu, taip būna Lietuvoje. Čia nieko nuostabaus“, - tikino klimatologas.

Paklaustas, kokiu metų laikų dabar gyvename – pavasariu ar dar žiema, J. Kilpys teigė, kad klimatologiškai, kada atėjo pavasaris, galima bus pasakyti tik vėliau.
Kiekvienam pavasaris gali ateiti skirtingu metu, kas norėjo, tikrai pajuto pirmuosius pavasario ženklus – grįžo kai kurie paukščiai, kai kas jau matė ir pražydusių žibučių.
Klimatologas J. Kilpys

„Mes žiūrime, kada vidutinė paros temperatūra tapo teigiama. Praėjusią savaitę taip lyg ir buvo, visoje Lietuvoje temperatūra iš minusinės tapo teigiama, o iš dabartinių orų panašu, kad vėl grįžo šiek tiek neigiama temperatūra. Galiausiai pasibaigus mėnesiui, mes tikrai suskaičiuosime ir galėsime pasakyti, kada atėjo tas klimatologinis pavasaris. Bet jis niekada nesutampa su kalendoriniu, nuo kovo pirmos neateina klimatologinis pavasaris“, - aiškino vyr. specialistas.

Šalnos normalu ir gegužės mėnesį

Anot klimatologo, XX a. standartinė oro temperatūra kovo mėnesį visada būdavo silpnai neigiama, ir tik dabar per pastaruosius 15-20 metų matome, kad kovo mėnesio vidutinė temperatūra tampa teigiama.

„Klimatologiškai žiūrint kovo mėnesio orai labiau būdingi žiemai negu pavasariui. Dėl klimato kaitos turime situaciją, kai kovo mėnesį dažniau temperatūra būna teigiama“, - sakė J. Kilpys.

Anot pašnekovo, nors orai nepastovūs, kiekvienam žmogui pavasaris gali ateiti skirtingu metu, priklauso nuo to, su kuo jį siesi, ir tai nebūtinai nulems oro temperatūra: „Kiekvienam pavasaris gali ateiti skirtingu metu, kas norėjo, tikrai pajuto pirmuosius pavasario ženklus – grįžo kai kurie paukščiai, kai kas jau matė ir pražydusių žibučių. Yra gamtoje ženklų, kad pavasaris ateina. Kitas dalykas, kurį visi pastebi, ilgėjančios dienos – tai irgi yra pavasario ženklas. 
Justinas Kilpys

Reikia nepamiršti, kad Lietuva yra vidutinių platumų kraštas, todėl labai normalu, kad kovo mėnesį sninga, balandį augalus nušaldo šalnos, o kartais šalnos pasitaiko ir gegužės mėnesį. Reikia nenustebti tokiu metu pamačius sniego - būna ir balandžio mėnesį nušąla gėlės, nes tai natūralūs reiškiniai Lietuvos klimatui“.

Įprasta, kad klimatologinis pavasaris gali ateiti maždaug 6 savaičių skirtumu, tai reiškia, kad jo galima laukti nuo vasario pabaigos iki kovo pabaigos. „Vidutiniškai Vilniuje jis dažniausiai ateina apie kovo 15 ir tikrai staigus temperatūros šiltėjimas, jaučiamas po lygiadienio, kovo 20-21 d. Kovo pabaigoje pagal statistiką temperatūra jau tikrai kyla, bet kovo pirmąją savaitę tikrai dažnai būna bjaurus oras, tą galima pasakyti ir prisiminus Kaziuko mugę“, - juokavo klimatologas.


Paukščiams sniegas - ne tragedija

Savo ruožtu Ventės ornitologinės stoties direktorius, ornitologas Vytautas Jusys GRYNAS.lt teigė, kad Ventės rage sniego šiuo metu beveik nėra.

„Paukščiai yra prisitaikę prie to, nors iš tikrųjų jų dar labai mažai yra grįžusių. Pas mus vakar visą dieną snyguriavo, o sniego šiandien beveik ir nėra, pliusinė temperatūra, tai sniegas iškart ir nutirpsta. Dabar yra gal kokie 3-4 laipsniai šilumos. Matome nemažai grįžusių vieversių, pempių, varnėnų, žąsų, gulbių. Bet vanduo apsemtas, neužšalęs, tai gulbės ir plaukioja apsemtose pievose“, - pasakojo ornitologas.

Jo teigimu, paukščiams sniegas nėra tiek baisus, kiek didesni šalčiai, bet sakydamas „didesni“, jis turėjo omenyje tikrus šalčius – 10-15 laipsnių.

„Didesnis šaltis sušaldo paukščių maistą, o po lapais pasikapstyti jie tikrai gali, nes pašalo jau nebėra, - sakė V. Jusys. - Sniegas jiems tikrai ne tragedija“.

Anot pašnekovo, jeigu iš tiesų spusteli didesnis šaltukas, paukščiai, nerasdami maisto, gali vėl pasukti šiltųjų kraštų link, o paskui vėl sugrįžti. Jiems nukeliauti per dieną kelis šimtus kilometrų – vienas juokas.
Vytautas Jusys

„Kelis šimtus kilometrų paukščiui nuskristi per dieną nėra didelis atstumas. Būna tokių atvejų, kad sužieduojame paukščius pavasarį, o kitą dieną juos pagauna Danijoje, tai vos ne 700 km”, - pasakojo V. Jusys.

Smulkius paukštelius, jeigu laikosi sniegas, reikia dar lesinti, vandens paukščius - jau galima ir liautis. „Pilkosios žąsys jau ruošiasi ir perėti, peri jau ir krankliai, ir jūriniai ereliai“, - tikino ornitologas.

Augalams baisiau karštis nei šaltis

Pavasario pradžia Ventės rage jau atėjusi – ją ornitologai fiksavo jau praktiškai nuo vasario vidurio: „Jau ir snieguolės žydi, ir čiulba paukščiai – sausio pabaigoje Klaipėdoje jau ir juodieji strazdai pradėjo čiulbėti“, - pasakojo V. Jusys. Jo teigimu, belieka tik laukti daugiau saulės ir šilumos.
Matome nemažai grįžusių vieversių, pempių, varnėnų, žąsų, gulbių. Bet vanduo apsemtas, neužšalęs, tai gulbės ir plaukioja apsemtose pievose.
Ornitologas V. Jusys

GRYNAS.lt primena, kad augalams pavojingas tik didesnis šaltis, o šiek tiek sniego didelės žalos nedaro. Pernai kovo viduryje taip pat gerokai atvėso orai ir naktimis netgi laikėsi 5-7 laipsnių šaltis. Tuo metu kalbinta Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) botanikė Teresė Jokšienė aiškino, kad augalams kur kas didesnį pavojų kelia saulėkaita, o ne šalčiai: „Jeigu gruntas dar yra įšalęs, visžaliai augalai gali nudegti, jeigu vandenį išgarins. Jie žūtų nuo saulės, nuo karščio. O dabar, sakyčiau, pats įdomumas žmonėms yra stebėti, kaip augalai išgyvens“, - sakė T. Jokšienė.

Pirmieji pavasario ženklai

Gandrai neišskris, augalai nežus

Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis tikino, kad pasirodęs sniegas nei sugrįžusiems gandrams, nei augalams nepakenks. Žemėje įšalo nebelikę, todėl ant žibučių ar kitų prasiskleidusių augalėlių užkritęs sniegas ilgai nesilaiko, tuoj pat tirpsta, taigi jie nežus ir nenuvys, kaip tik atvirkščiai – juos vanduo pagirdys, atgaivins.

Gandrų šiuo metu grįžę dar nedaug, tik pirmieji žvalgai. Jie taip pat sniego neišsigąs ir nesuks atgal į šiltuosius kraštus, nes maisto jiems gamtoje apsčiai – ir vabzdžių, ir vabalų, ir pelių. „Jie gi visaėdžiai, taigi tikrai ras ką lest“, - tikino gamtininkas.

Jis džiaugėsi, kad iškrito sniego, gamtoje labai trūko vandens, viskas buvo stipriai išdžiuvę, todėl vanduo atgaivins ir suteiks viskam daugiau gyvybės.
Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis

„Viena kita diena su sniegu – nieko čia tokio, plius gi dar pliusinė temperatūra. Atsimenu, kai gal 1986 metais pavasarį balandžio viduryje atšalo iki minus 10 ir prisnigo per sprindį, tada tai buvo katastrofa, nes savaitę išbuvo šaltis. Tada buvo grįžę daug vabzdžialesių paukščių, labai daug žuvo smulkių paukštelių. O čia – gi dar nėra grįžę daug paukščių, o net jeigu ir būtų grįžę, toks sniegas pliusinėje temperatūroje nieko tokio – pilna atvirų aikštelių. Nėra jokios problemos. Netgi nauda - labai mažai vandens, nors kiek nors jo bus pavasarį“, - teigė E. Drobelis.

Žada pavasarinę šilumą

Nors artimiausias dienas dar žadami snieguoti peizažai, sinoptikai teigia turintys ir gerų žinių.
Gismeteo.lt orų prognozėmis, sekmadienį temperatūra kils aukštyn. Pasisuks pietvakarių vėjas. Vilniaus ir Kauno apylinkėse debesys tai susibėgs, tai vėl išsiskirstys. Naktį ir ryte bus apie 4, įdienojus apie 7–10 laipsnių šilumos.

Šiauliuose pirmoji paros pusė bus apniukusi, vyraus 4 laipsnių temperatūra. Dienos metu nušvis saulė, oras šils iki 10 laipsnių. Pajūryje pūs kiek stipresnis vėjas, dangus bus giedras. Temperatūra svyruos tarp 4–6 laipsnių.   

Remiantis www.gismeteo.lt orų prognozėmis, ateinančios savaitės pradžioje dangus pradės niauktis, tačiau šiluma išliks.